Proplanetinis diskas
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Proplanetinis diskas – tankus dujų ir dulkių debesis, besisukantis apie naujai susiformavusią žvaigždę. Iš esmės tai yra akrecinis diskas.
Proplanetinio disko evoliucija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Proplanetiniai diskai, kaip ir jų centre esančios žvaigždės, susiformuoja iš molekulinio debesies (iš vieno molekulinio debesies susidaro daug žvaigždžių). Kai dalis šio debesies medžiagos pasiekia kritinį tankį, jis pradeda trauktis veikiamas savo paties gravitacijos. Dėl judesio kiekio momento tvermės dėsnio, debesiui traukiantis, jo sukimosi greitis didėja, debesis plokštėja, kol įgauna disko formą. Disko centre formuojasi prožvaigždė – temperatūra ir slėgis didėja, kol pasidaro pakankamas prasidėti termobranduolinėms reakcijoms. Taip disko centrinėje dalyje susiformuoja žvaigždė, apie kurią sukasi medžiagos diskas. Šis medžiagos diskas bėgant laikui išnyksta. Taip atsitikti gali dėl kelių priežasčių. Dalis medžiagos iš vidinės disko dalies, gali kristi į žvaigždę (akrecija). Kita medžiagos dalis, veikiant stipriam žvaigždės vėjui, gali būti nupūsta į tarpžvaigždinę erdvę. Taip pat manoma, kad iš dalies disko medžiagos gali susiformuoti planetos.
Proplanetinių diskų stebėjimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dulkių debesys, apie planetas gali būti aptikti, pagal stipresnį spinduliavimą infraraudonųjų spindulių diapazone. Taip pat, jie gali būti nufotografuoti optiniais teleskopais. Tam, kad dulkių debesis aiškiau matytųsi, fotografuojant žvaigždė, gali būti uždengiama specialiu ekranu (koronografiniai stebėjimai).
Yra žinoma, kad proplanetiniai diskai egzistuoja apie Lyros Vegą, Tapytojo Betą bei kai kurias kitas žvaigždes. Proplanetiniai diskai būdingi Tauro T tipo žvaigždėms.
Proplanetiniai diskai ir planetiškieji ūkai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Proplanetinių diskų nereikia painioti su planetiškaisiais ūkais, kurie yra raudonųjų milžinių paskutinių evoliucijos stadijų liekanos.